„Europos solidarumo korpuso“ solidarumo projektams suteikia priemonių, kurios padeda organizacijoms į savo veiklą įtraukti įvairių žmonių ir prisidėti prie įtraukties ir įvairovės didinimo visuomenėje. SALTO Dalyvavimo ir informacijos išteklių centras (SALTO PI) organizavo penkių nuotolinių dirbtuvių „ID Talks Local“ ciklą, kuriame gvildeno, kaip organizacijos gali pasitelkti „Europos solidarumo korpuso“ programą siekdamos šių tikslų.

Viename iš ciklo renginių „Vienas dydis netinka viskam“ pateikta metodų, kaip soldiarumo projektas gali pasitarnauti žmonėms, turintiems mažiau galimybių. Pokalbyje patirtimi ir žiniomis dalijosi Jaunimo reikalų agentūros koordinatorė Karolina Lipnickienė ir Panevėžio jaunuolių dienos centro atstovė Ieva Kaupaitė.

Solidarumo projektai yra ne pelno siekianti solidari veikla, kurią inicijuoja patys jauni žmonės. Šiuo formatu siekiama, kad jaunuoliai galėtų įgyvendinti savo idėją ir/ar išspręsti vietos problemą tuo pačiu ugdydami save. Bent penkių jaunų žmonių (18-30 metų), remiamų organizacijos, įgyvendinamo projekto trukmė gali būti nuo 2 iki 12 mėnesių. Projektui gali būti teikiama parama iki 6 tūkst. eurų.

Nors „Erasmus+“ ir „Europos solidarumo korpuso“ programos yra paprastai siejamos su tarptautiniais mobilumo projektais,  vietiniai solidarumo projektai yra taip pat puiki galimybė jaunuoliams dalyvauti ir mokytis.

„Solidarumo projektai yra nesudėtingi koordinuoti: visos išlaidos, kuriomis prisidedama prie projekto tikslų pasiekimo, yra tinkamos. Tai, pavyzdžiui, gali būti mokymai, darbo priemonės, įranga. Siekiant atsiskaityti užtenka pateikti galutinę ataskaitą, kurioje aprašyti projekto rezultatai ir patobulintos jaunuolių kompetencijos“, – renginyje pasakojo K. Lipnickienė.

Solidarumo projektai yra palankus formatas įtraukti mažiau galimybių turinčių jaunuolių. „Europos solidarumo korpusas“ turi galimybę finansuoti jaunuolių poreikius, kurie trukdo pilnavertiškai dalyvauti veiklose, pavyzdžiui, transportą kaimo vietovėse gyvenantiems jaunuoliams, gestų kalbos vertimą, transportą, palankų naudoti neįgaliojo vežimėliams, ir pan.

Ieva Kaupaitė pasidalino Panevėžio Jaunuolių dienos centro lankytojo Daugvydo Dikšos patirtimi (pats jaunas vyras renginyje dalyvauti negalėjo). Per asmeninę Daugdvydo istoriją atskleidžiama, kaip „Europos solidarumo korpusas“ gali įtraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą mažiau galimybių turinčius žmones.

Plačiau su tuo, kaip prie Daugvydo įtraukties prisidėjo solidarumo projektai, galite susipažinti čia: ID Talks_Article_ Local (salto-youth.net) (anglų k.)

Renginį apibendrinančiame dailininkės piešinyje (grafiniame įraše) atsispindi pagrindinės renginio mintys, kaip solidarumo projektai gali praversti vietos lygmeniu spręsti įtraukties problemas.

• Solidarumo projektai – būdas dalyvauti ir mokytis vietos lygiu
• Juos inicijuoja bent 5 jaunų žmonių grupelės
• Jaunuoliai pasirenka temą ar problemą, kurią nori spręsti
• Soliadrumo projektai yra patraukli galimybė išmėginti projekto koordinavimą pirmą kartą
• Lanksčios paramos priemonės jaunuoliams turintiems mažiau galimybių, kurie papildomos pagalbos gali gauti iš Įtraukties ir įvairovės pareigūno savo šalies Nacionalinėje agentūroje;
• Trys būdai kaip galima rinktis reaguoti į įtraukties galimybes: palaukti, kol pokyčius įgyvendins kiti, skųstis kad trūksta įtraukties, imtis veiksmų (siūlome pastarąjį 😉 )
• Pirma iniciatyva yra „Aš sportuoju“ – inovatyvus sporto planas naudojant aštuonis paprastus žingsnelius, kuriuos galima sekti online.
• Antra iniciatyva – projektas „Solidarumo kava“ – jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimų, vystė darbo rinkos įgūdžius: mokėsi planavimo, komandinio darbo, komunikacijos. Projektas padėjo vietos bendruomenei tapti įtraukesnei ir tolerantiškesnei.
• Projekto metu kilo įvairių iššūkių – Covid-19 ribojimai paskatino veiklas perkelti į online erdvę; miesto infrastruktūros remontas paskatino daugiau bendradarbiauti su vietos NVO ir atvykti į renginius; svyruojanti jaunuolių motyvacija paskatino permąstyti komandos įsitraukimą ir suteikti atostogų;
• Trečia istorija yra apie Robertos savanorystės patirtį Italijoje, jos metu mergina įgijo praktinių įgūdžių, pažino naują kultūrą ir pramoko užsienio kalbos pagrindų;
• Ketvirtas pasakojimas parodo, kad lengvai skaitoma kalba yra būtina siekiant įtraukties. Organizacija „Jaunuolių dienos centras“ išvystė savo Youthpass savirefleksijos įrankio formą, kuri parašyta lengvai skaitoma kalba.
• Prisimink: niekada nepasiduok, nebūk drovus ir prisijunk prie iniciatyvų aplink tave, nesustok svajoti.

Kaip solidarumo projektai gali prisidėti prie įtraukties ir įvairovės didinimo galite pasižiūrėti RENGINIO VAIZDO ĮRAŠE.