Užpildyta sėkmingai.
Ačiū!

Prenumeruodami mūsų naujienlaiškį kiekvieną mėnesį gausite:

 

Norėtumėte gauti naujienas, skirtas:

Naujienos
  • Pradžia
  • Naujienos
  • Įtrauki visuomenė: kaip bendruomenės, organizacijos ir darbdaviai gali skatinti jaunimo įsitraukimą į demokratinį gyvenimą
Įtrauki visuomenė: kaip bendruomenės, organizacijos ir darbdaviai gali skatinti jaunimo įsitraukimą į demokratinį gyvenimą
2022 04 17

Kviečiame skaityti kultūros istoriko, tyrinėtojo ir „Lernlabor“ vykdomojo direktorius Peter Mitchell parengtą straipsnį apie tai, kaip „Europos solidarumo korpuso“ ir „Erasmus+“ projektai gali padėti įtraukti jaunus žmones, susiduriančius su kultūrinių skirtumų, ekonominių sunkumų, diskriminacijos sukeliamais trukdžiais įsitraukti į pilietiškas veiklas. Nuo 2015 metų Peter kūrė ir įgyvendino edukacinius ir kultūrinius projektus Vokietijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Norvegijoje ir Malyje.

 

Programa „Europos solidarumo korpusas“ (ang. ESC) remia trumpalaikes ir ilgalaikes savanoriškos veiklos programas jaunimui, bei suteikia galimybę jiems inicijuoti solidarumo projektus savo vietos bendruomenėse. „Erasmus+“ taip pat suteikia progą mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms, su jaunimu dirbantiems asmenims ir pedagogams dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir mobilumo projektuose visoje Europoje ir už jos ribų.

Mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimas į Europos darbo su jaunimu projektus naudingas ir jiems patiems, ir visuomenei. Kaip rodo naujausi tyrimai, darbo su jaunimu projektai padeda jaunimui teigiamai prisidėti prie savo bendruomenių ir turėti didesnį vaidmenį visuomenėje. Tačiau yra keletas veiksnių, nurodytų ES įtraukties ir įvairovės strategijoje (ang. „EU’s Inclusion and Diversity strategy“), kurie gali tapti kliūtimi dalyvauti švietimo projektuose bei pilietinės visuomenės veikloje.

Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie susiduria su kultūriniais skirtumais, ekonominiais sunkumais ir diskriminacija. Šiame straipsnyje nagrinėjamas svarbus, bet galbūt nepakankamai akcentuotas vaidmuo, kurį suinteresuotosios šalys gali atlikti padėdamos įveikti šias kliūtis ir skatindamos mažiau galimybių turinčio jaunimo pilietinį dalyvavimą.

Bendruomenė

Įtraukties projektams gali būti labai naudinga bendradarbiauti su bendruomenės nariais, tai rodo ir „Cafe Bamako“ projekto Berlyne atvejo analizė. „Cafe Bamako“ yra vietinis solidarumo projektas, finansuojamas Europos solidarumo korpuso programos. Jį organizuoja jaunimas, įskaitant jaunimą iš Vakarų Afrikos bendruomenių. Projektą aktyviai remia Malio bendruomenės nariai, padedantys organizuoti renginius ir veiklas, pristatyti projektą ir jo rezultatus platesnei bendruomenei, bei pateikti atsiliepimus apie projekto poveikį.

Projektas įtraukia ir vyresnio amžiaus žmones, kurie jau yra aktyvūs savo bendruomenėse ir stengiasi pagerinti aplinkinių gerovę ir galimybes. Jiems suteikiama platforma, ištekliai ir, svarbiausia, pripažįstamas vertingas jų indėlis į pilietinę visuomenę.

Helsinkyje vykstantis projektas „Įtraukūs miestai: socialinių konfliktų prevencija viešojoje erdvėje“ yra dar vienas pavyzdys, kaip bendruomenės nariai atlieka svarbų vaidmenį įtraukimo projektuose. Čia Helsinkio Puhos rajono mažumų grupių atstovai padėjo surinkti vietos gyventojų nuomones apie prieštaringai vertinamą pasiūlymą nugriauti vietinį prekybos centrą – medžiaga buvo paskelbta bendruomenės lankstinuke. Be jų dalyvavimo sunku įsivaizduoti, kad projektas būtų toks sėkmingas, kad vietos žmonės galėtų pareikšti savo nuomonę tokia svarbia vietos problema.

Bendruomenės nariai yra prisitaikę prie konkrečių jaunimo poreikių ir suteikia gyvybiškai svarbius komunikacijos kanalus tarp jaunimo organizacijų ir tikslinių grupių, į kurias jie stengiasi įsitraukti. Siekiant užtikrinti, kad jie susitapatintų su projektu, jo metodais ir tikslais, svarbu juos įtraukti į projekto planavimą koncepcijos kūrimo etapą, dar prieš pradedant įdyvendinti projekto veiklas. Projektas, įtraukiantis bendruomenės suinteresuotąsias šalis, gali sukurti vertingą sinergiją suderinus organizacijos ir jos suinteresuotųjų šalių poreikius. Tai taip pat suteikia galimybę jaunimo organizacijoms kurti savo žinių bazę ir patirtį integruojant šiuos asmenis į organizaciją ir jos veiklą.

Partnerės organizacijos

Įtraukties projektuose galima dirbti su daugybe partnerių organizacijų ir paslaugų teikėjų, kurie irgi galėtų gauti naudos ir dalyvavimo įtrauktį skatinančiame projekte. Nesvarbu, ar įstaiga arba organizacija organizuoja kultūrinę veiklą, hibridinį renginį ar edukacinį projektą atviroje erdvėje, tokios suinteresuotosios šalys gali atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant įtrauktį ir įvairovę darbe su jaunimu. Iš pavyzdžių matyti, kad tai gali būti ir muzikinė grupė, ir muziejai, ir restoranai (red.past.).

Projekto „Café Bamako“ dalyviai bendradarbiauja su vietos grupe „Heart Beats of Africa“, kuri suteikia muzikinės energijos projekto kultūriniuose renginiuose. Jie, kartu su kitu paslaugų teikėju „Studio dB“ grupe, sukūrė savo pirmąjį pilnametražį muzikinį vaizdo klipą. Šis bendradarbiavimas sukėlė domino efektą, kai suinteresuotųjų šalių poreikiai sutapo su projekto plėtra – ir savo ruožtu projektas pritraukia naujų dalyvių – grupės narių ir jų gerbėjų iš platesnio socialinio rato.

Amsterdame vykdytas vietos solidarumo projektas „Atrask juodaodžių istoriją: stiprių bendruomenių kūrimas“ bendradarbiavo su Juodaodžių archyvais ir „Tropenmuseum“. Buvo surengtos ekskursijos, susijusias su juodaodžių istorija ir skatinamas supratimas apie istorinį miesto ryšį su vergove.

Panašus projektas vyksta ir Poznanėje: NVO Logos solidarumo projektas „Dinner4foreigner“ bendradarbiauja su vietiniais restoranais ir bendruomenės sodais. Pasitelkus projekto finansavimą buvo surengti renginiai ir piknikai, kuriuose pristatoma miesto imigrantų bendruomenių virtuvė. Kaip sako „Logos Polska“ vadovas Marko Boyko: „suinteresuotosios šalys (su tema susijusios organizacijos – red.past.) praturtina mūsų veiklą, padeda skleisti vertybes ir žinią bei leidžia mums ištrūkti iš darbo su jaunimu sektoriaus burbulo. Bendradarbiaudami galime skleisti informaciją apie mūsų dalyvių veiklą ir vertybes, kurias jie atstovauja, o tai sukuria abiem partneriams naudingą sniego gniūžtės efektą“.

Darbdaviai

Dalyvaujant „Erasmus+“ mobilumo programose gali prireikti keliauti į užsienį ir dalyvauti penkių (o kartais ir daugiau) dienų veikloje. Laisvas nuo darbo laikas yra viena iš pagrindinių kliūčių dalyvauti tarptautiniuose mobilumo projektuose, su kuriais susiduria asmenys, turintys ekonominių sunkumų arba turintys pabėgėlio ar prieglobsčio ieškotojo statusą.

Kodėl? Šioje tikslinėje grupėje užimtumas dažnai yra pagrindinis prioritetas. Darbas pilnu etatu labai padidina jų galimybes pratęsti ar deklaruoti nuolatinę gyvenamąją vietą ir leidžia finansiškai išlaikyti savo bendruomenės narius grįžus į namus. Atostogos dažnai yra proga aplankyti šeimą.

Kiti dalyviai, susiduriantys su ekonominėmis kliūtimis, kartais dirba ir juodojoje rinkoje arba šešėlinėje ekonomikoje ir žino, kad paprašę laisvo laiko greičiausiai neteks turimo darbo. Nesvarbu, ar dirbama stabiliai, ar nestabiliai, yra plačiai paplitęs ir suprantamas nenoras tartis su darbdaviu dėl laisvadienių ir sulaukti nepritarimo.

Darbdaviai iš pradžių gali skeptiškai vertinti savo darbuotojų dalyvavimą tarptautinio mobilumo projektuose, nes jie gali nežinoti apie naudą, kurią gali duoti neformalusis ugdymas tiek asmeniniam, tiek profesiniam tobulėjimui. Todėl, būtina pasakoti darbdaviams – bent jau teisėtiems – apie naudą, kurią dalyvavimas mobilumo projekte gali atnešti jų darbuotojams ir darbovietei.

Dalyvavimas tarptautiniuose mobilumo projektuose skatina vertingus įgūdžius, tokius kaip tarpkultūrinis bendravimas, pasitikėjimas savimi, komandinis darbas, lyderystė, organizuotumas, laiko planavimas. Tai yra kompetencijos, kurias galima tiesiogiai pritaikyti darbo vietoje. Šios kompetencijos identifikuojamos ir paaiškinamos „Youthpass“ ir kitose sertifikavimo formose, gautose dalyvaujant tarptautiniame mobilumo projekte.

Išvada

Akivaizdu, kad suinteresuotosios šalys turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant jaunimo įtraukimą. Jos suteikia vertingos patirties ir išteklių, padeda skatinti tarpsektorinę sinergiją. Be to, įvairių bendruomenių narių įtraukimas leidžia geriau suprasti nepalankioje padėtyje esančių tikslinių grupių poreikius, padeda puoselėti ilgalaikius ir tvarius ryšius tarp organizacijų dirbančių su jaunimu ir bendruomenių, kurias jos siekia įtraukti. Kaip rodo čia aptartų projektų patirtis, geriausių rezultatų pasiekiama, kai suinteresuotosios šalys (įvairių bendruomenių nariai) dalyvauja įtraukties projektų planavimo etapuose. O įtraukties projektų ir jų suinteresuotųjų šalių poreikių derinimas yra geriausias sėkmės receptas.

Straipsnis inicijuotas SALTO Dalyvavimo ir informacijos išteklių centro (SALTO PI), kuris plėtoja strateginius ir novatoriškus veiksmus, skatinančius jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime.

 

 

 

 

 

SALTO Participation & Information

Vertimas parengtas Jaunimo reikalų agentūros užsakymu.

Išversta iš: https://participationpool.eu/resource/staking-a-claim-for-inclusive-societies-the-importance-of-stakeholders-for-fostering-youth-participation/

 

Iliustracijai panaudota nuotrauka iš projekto „V-isability: A school year with visually impaired students in Athens“. Autorius Giancarlo Rocconi @Europos Sąjunga