Užpildyta sėkmingai.
Ačiū!

Prenumeruodami mūsų naujienlaiškį kiekvieną mėnesį gausite:

 

Norėtumėte gauti naujienas, skirtas:

Patirtys
Fausta
Apie „gap year‘ą“ išgirdau dar būdama 8-oje klasėje ir jau tada galvojau, jog to man prireiks – kaip atsipalaidavimo po visų brandos egzaminų. ⁠

Tačiau ilgainiui suvokiau, jog laisvus po mokslų metus galiu praleisti ne tik atsipalaiduodama, bet kurdama naudą tiek sau, tiek kitiems – t.y. savanoriaudama. Kadangi norėjau išbandyti save darbo su jaunimu srityje, pasirinkau savanoriauti jaunimo laisvalaikio ir kultūros namuose, mažame miestelyje pietų Prancūzijoje. Pati sau daug ką įrodžiau – pavyzdžiui, kad galiu gyventi savarankiškai. Taip pat, niekada iki savanorystės nesimokiusi prancūzų kalbos, dabar šia kalba galiu pilnai susikalbėti. 😊⁠

Dar prieš savanorystę pasinaudojau kita ESK galimybę, t.y. Solidarumo projektu, kurio dėka kartu su komanda galėjome tęsti jau pradėtą kurti podkastą „Pokalbiai su (ne)jaunimu“. Kurdami šį podkastą siekėme didinti informacijos pasiekiamumą ir įdomumą apie jaunimo mobilumo galimybes, jauno žmogaus gyvenimą ir problemas. Gauto finansavimo dėka ne tik pagerinome turinio kokybę, bet ir suorganizavome 3 pokalbių renginius jaunimui aktualiomis temomis 2-juose skirtinguose miestuose.

Tarptautinė savanorystė ir solidarumo projektai yra išskirtinė patirtis ir puiki pradžia žengiant į suaugusiųjų pasaulį!⁠
Domas
Savanoriaudamas Turkijoje patyriau labai daug: vaikams iš Sirijos vedžiau anglų kalbos pamokas, kartu su visa savanorių komanda dirbome neįgaliųjų centre, onkologinėje ligoninėje. Taip pat darželyje prižiūrėjau sirų vaikus – man tai buvo stipriausia patirtis. Ir dabar dar labai gerai jaučiu, kaip veidu riedėjo ašaros su visais atsisveikinant. Aišku, buvo ir sunkių akimirkų, streso, išgyvenimų, bet viską atpirko aplink buvę atviri ir nuoširdūs žmonės.
Patricija
Savanoriaudama su „Europos solidarumo korpuso“ programa pirmą kartą pajaučiau, ką reiškia būti atsakingai už savo gyvenimą.⁠ Savanoriavau Olandijoje, Ommeno mieste. ⁠
Pasirinkimo galimybė ir laisvė, duodama savanoriams, man patiko labiausiai. Išmokau valdyti savo laiką ir finansus, spėjau apkeliauti didžiąją dalį Olandijos. Susipažinau su žmonėmis, kurie iki šiol liko mano geriausiais draugais. Iš šios savanorystės pasiėmiau drąsos, o grįžus namo į Lietuvą jaučiausi kaip naujas žmogus, pagaliau atsikračiusi savo baimių.⁠
Savanorystė yra nuostabi galimybė skirti laiko giliau pažinti ne tik save, bet kartu ir kitus žmones, skirtingas kultūras bei gyvenimo būdus. ⁠
Dominyka
„Dabar esu labai laiminga, kad pasiryžau 10 mėnesių praleisti šalyje, apie kurią iki tol nežinojau nieko – Rumunijoje. Projekte su dar trimis savanorėmis, kurias jau galiu drąsiai vadinti draugėmis, vykdėme įvairias bendruomenines veiklas – dažniausia dirbome su vaikais dienos centre, renginiuose, mokykloje, darželyje.
Visa tai leido man save išbandyti, realizuoti ir jaustis naudinga visuomenei. Įgijau daugybę patirties, naujų draugų iš įvairių šalių, praplėčiau savo pasaulėžiūrą. Na ir pirmą kartą įsimylėjau."

Facebook; Instagram; El. p. – d.visockaite@gmail.com

Kamilė
„2 mėnesius savanoriavau Portugalijoje, kur su kitais savanoriais iš įvairių šalių organizavome popamokines veiklas miestelio mokiniams. Savanoriavimas tapo trumpu atokvėpiu po gyvenimo didmiestyje ir turėjau daugiau laiko savęs apmąstymui. Susiradau naujų draugų, prisidėjau prie miestelio mokinių laisvalaikio paįvairinimo, pakeliavau ir, tikiuosi, įkvėpiau kitus nebijoti išbandyti naujovių.“

El. p. – kamile.pranskunaite@gmail.com

Gustė
„Metus savanoriavau Turine, Italijoje, kur dirbau dienos centruose su žmonėmis, turinčiais proto negalią. Užsiėmėme įvairiausiais rankdarbiais – nuo rūbų siuvimo iki keraminių indų gamybos. Per savanorystės laikotarpį pamačiau gražiausias Šiaurės Italijos vietoves, išmokau susikalbėti itališkai ir patyriau daugybę nuotykių. Visa tai buvo puiki patirtis, dėl kurios esu labai dėkinga."

Facebook; El. p. – gustekala@gmail.com;

Greta
„6 mėnesius savanoriavau Čekijoje esančiame jaunimo centre. Prisidėdavau prie organizacijos, kurioje savanoriavau, vedamų kursų vaikams bei suaugusiems, kasmetinių renginių įgyvendinimo. Vietinėse mokyklose pristatinėdavome savanorystę, savo šalį, tradicijas bei kultūrą, taip skatindami jaunuolių pilietiškumą ir tarptautiškumą. Džiaugiuosi radusi galimybę išbandyti savo jėgas ir realizuoti idėjas. Tai buvo nepakartojama patirtis, suteikusi daug motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų.“

El. p. – greta.pukenyte@gmail.com

Lina
„3 mėnesius savanoriavau Austrijoje, slaugos namuose. Nors tai buvo gana spontaniškas sprendimas, bet iki šiol – vienas geriausių gyvenime. Savanorystės metu susipažinau su daug nuostabių žmonių, nuoširdžiai besirūpinančių kitų gerove. Slaugos namų bendruomenė visad stengėsi padėti man įsilieti į jų veiklą, organizavo vokiečių kalbos kursus, vietos šventes. Jų metu senjorai klausydavosi mano atliekamų dainų, įsitraukdavo į kūrybines dirbtuves. Laisvadieniais turėjau galimybę keliauti po Austriją bei Bratislavą, išvysti žymiausias šio regiono vietas. Tai neįkainojama patirtis, kurios metu keičiasi požiūris ne tik į išorinį pasaulį, bet ir savęs suvokimas.“
Justina
„10 mėnesių savanoriavau Sicilijoje. Viena pagrindinių mano organizuojamų veiklų buvo meno terapijos užsiėmimai vietiniams gyventojams, o viena labiausiai auginančių patirčių buvo savanorystė tarpkultūriniame fabrikėlyje, kuriame imigrantai senus daiktus, drabužius prikelia naujam gyvenimui. Šioje vietoje supratau, kad įmanoma komunikuoti be žodžių. Savanorystė tapo erdve, kurioje galėjau pildyti savo svajones – turėjau galimybę patirti, kad nauji dalykai, nauji iššūkai yra ne tik baimės ir nerimas, o kartu ir progos mokytis, klysti ir vėl bandyti iš naujo, atrasti mažus dalykus ir jais nuoširdžiai džiaugtis.“

Facebook; El. p. justina.zur@gmail.com

 

VšĮ „Kūrybinių ir socialinių iniciatyvų centras“
Klaipėdoje įgyvendintas solidarumo projektas, kuris yra dalis didesnio užmojo – jungtis į gatvės meno ir kultūros bendruomenę, įgyvendinant projektą „Aš nesu tik siena“ ir kurti savo miesto istoriją bei veidą jaunu ir drąsiu žvilgsniu.
Vykdydami solidarumo projektą, organizatoriai pasirūpino, kad Klaipėdoje, prie Taikos žiedo požeminės perėjos ir joje būtų įgyvendintas naujas grafičio darbas – Pijaus Čeikausko „Pieškom“.
Šis grafičio darbas, kaip ir kiti inciatyvos „Aš nesu tik siena“ darbai pažymėtas QR kodu. Visus darbus galima aplankyti skaitmeniniu būdų – unikalioje interneto svetainėje-žemėlapyje www.walls.lt.
Dabar kiekvienas klaipėdietis ir miesto svečias pasinaudojęs www.walls.lt pateiktu skaitmeniniu žemėlapiu nesunkiai ras gatvės meno vietas, galės susipažinti su jų istorija.
https://www.facebook.com/imnotjustawall
Viktorija Arlauskaitė ir Loreta Legačinskienė Kuržių mokyklos-darželio atstovės
Lenkijoje, Varšuvoje vyko Europos solidarumo korpuso programos „Volunteer in kindergarten“ teminis seminaras, skirtas suburti ikimokyklinių įstaigų, priimančių darželių, atstovus. Renginiu siekta suteikti erdvės solidarumo srityje veikiančių organizacijų tinklų kūrimui, pasisemti įkvėpimo, dalintis gerąja patirtimi, įgyti žinių apie kokybiškus savanorystės įgyvendinimo projektus darželiuose. Mokymuose dalyvavo 7 atstovės iš Lietuvos ir 5 atstovės iš Lenkijos darželių.
„Gyvas bendravimas, idėjų svarstymas ir bendrų veiklų ieškojimas suteikė galimybių dalintis profesine patirtimi, kuri buvo labai įdomi, o kartais stebinančiai panaši. Grįžome su pilnu bagažu gerų įspūdžiu, naujų patirčių, idėjų veiklų organizavimui bei su naujomis užsimezgusiomis draugystėmis, kurios, tikimės, leis kartu įgyvendinti ne vieną projektą“, - pasakojo mokymų dalyvės.
Rita Markovskaja Prienų Jaunųjų Maltiečių grupės narė Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja
Prienų Jaunųjų Maltiečių grupės narė, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Rita Markovskaja pasinaudojo ES teikiama galimybe dalyvauti „Salto-Youth“ tarptautiniuose mokymuose Danijoje “Mobility Taster for Inclusion Organisations – focus on ESC Volunteering“.
Europos solidarumo korpuso naujokams skirtuose mokymuose dalyviai iš Lietuvos, Turkijos, Kroatijos, Vokietijos, Sakartvelo, Belgijos, Vengrijos, Graikijos ir Portugalijos buvo mokomi, kaip pradėti savanorystės ar solidarumo projektą. Mokymuose gilintasi į savanorystės ir įtraukties svarbą ypatingą dėmesį skiriant jaunimo, turinčio mažiau galimybių, įtraukčiai.
Dalyvė patyrė darbo komandose, simuliacijos pratimų, refleksijų, filmo peržiūros ir aptarimo metodų efektyvumą per mokymus, gavo naudingos informacijos iš profesionalių dėstytojų.
„Mano planuose – rašyti paraišką solidarumo projektui, tad šie mokymai buvo labai vertingi. Be vertybinių aspektų, sužinojau ir svarbių patarimų, kaip pildyti paraišką, pavyzdžiui, kad reikia labai tiksliai atsakyti į visus paraiškos klausimus. Buvome skatinami nesidrovėti ir prašyti, kad paraišką prieš pateikiant perskaitytų ir įvertintų kitas žmogus, įsitikinome, kad geram projektui svarbu surinkti gerą komandą. Tai buvo nuostabūs, naudingi kursai“, – savo patirtimi dalijosi mokymų dalyvė.
Nuotraukoje: Rita Markovskaja ir Cesar Alexandre Ferreira Santos aptaria būsimus projektus


Asociacija „Šeimų bendrystė“
Projekto „Pražįsta sodas – skleidžiasi draugystė“ iniciatoriai – jauni tėvai, atvykę iš miesto į mažą miestelį. Jie sumanė sutvarkyti seną sodą šalia savo įkurtos bendruomeninės mokyklos ir darželio bei suorganizuoti dar daug prasmingų, bendruomenę įtraukiančių veiklų. Bendrai veiklai jie surengė obuolių pyragu kvepiančią rudens šventę, sutvarkė seną sodą, kuriame įrengė ąžuolinius stalus ir suolus, pastatė ir pilnai įrengė lauko klasę-pavėsinę, gamino ir į medžius iškėlė 20 įvairiausių rankų darbo inkilų, vėliau tarp pražydusių obelų kūrybiniame plenere rengė edukacijas Bagaslaviškio vaikų dienos centro vaikams, puošė sodą rankų darbo kūriniais, kvietė į mokinių įkurtą specialią šventei skirtą kavinę ir miestelio bendruomenei per šventę pasiūlė būgnų grupės koncertą.
Šis bendruomeniškumas, iniciatyvumas, siekis įtraukti ir sutelkti miestelio bendruomenę ir yra projekto stiprybė.
https://tekmesmokykla.lt/projects/sodas/
VšĮ „Neformalaus ugdymo namai“
Per metus Antalieptės miestelyje užgimė nauja vieta, kuri skirta pritraukti ne tik vietos gyventojus, bet ir didesnių miestų svečius.
Jau ilgus metus Antalieptėje apleistas kluonas stovėjo be paskirties. Kilo mintis šį apleistą statinį paversti traukos centru. Jauni žmonės padedami vietos meistrų patys valė, tvarkė ir įrenginėjo kluoną, virsiantį pramogų centru. Darbai laukė sunkūs, bet rezultatas viską atpirko ir pradžiugino.
Šis kluonas – tai įrodymas, kaip esant dideliems norams ir pasitelkus kūrybiškumą galima spręsti socialines problemas, kylančias mažose gyvenvietėse. Kaimo gyventojai dažnai turi mažiau galimybių, nei didesnių miestų žmonės, tačiau turint noro ir energijos galima įgyvendinti idėjas, kurios yra vertos pozityvaus pavyzdžio kaip galima keisti nepriimtinus dalykus vietos lygmeniu ir tapti matomais.
Dabar tai erdvė vietos bendruomenei, skirta susiburti neformaliam bendravimui. Čia galima žiūrėti filmus, ragauti nealkoholinius gėrimus, keptis picas, žaisti žaidimus ir šokti iki ryto. Ši nauja erdvė gimė iš jaunų žmonių iniciatyvos ir noro turėti jauki erdvę savo kaime, kuri suburtų tiek jaunus, tie vyresnius kaimo gyventojus smagiai praleisti laiką.
https://www.facebook.com/igudziulaboratorija/posts/1061901314350079
Šilalės rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“
Studentė Ieva Urbonaitė iniciavo ir vedė į priekį projektą „O dabar – leisk man“, kurio oficialus pavadinimas „Gyvūnų teisių užtikrinimas Šilalės rajono savivaldybėje“. Projektą įgyvendinti jai padėjo Šilalės rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ ir bendraminčių būrys.

Vykdant projektą įkurta šunų vedžiojimo ir mokymo aikštelė, atitinkanti gyvūnų fiziologinius poreikius. Ji plačiai pristatyta visuomenei, surengta aikštelės atidarymo šventė.

Taip pat surengtos dešimt su gyvūnų gerove ir priežiūra susijusių edukacinių pamokų, kuriomis siekta suteikti gyvūnų šeimininkams trūkstamų žinių gyvūnų auginimo, priežiūros, prevencijos bei kitomis aktualiomis temomis.
Įrenginėjant aikštelę buvo ruošiamasi pamokoms, viena pamoka buvo įgyvendinta iki atidarymo – o likusios devynios – po atidarymo šventės. Jaunimo iniciatyva sulaukė ir vietinės savivaldos dėmesio bei sveikinimų.

„Septintas kadras“ nuotr.
https://www.facebook.com/ODABARLEISKMAN/
VšĮ „Nepriklausomi projektai“
Penkių žmonių komanda – Austėja, Emilija, Julius, Nojus ir Justyna – ėmėsi solidarumo projekto KARTU. Jį įkvėpė situacijos, kai grupėje žmonių visi galvoja skirtingai, sunku sutarti, priimti bendrą sprendimą. O juk visi mėgsta bendrystę: tenka nuveikti daug darbų kartu, pavyzdžiui, ruošti klasės susitikimą, rengtis pavasario žygiui ar sudalyvauti „Darom“ akcijose.
Kai norai, mintys sutampa, lengva sutarti. Tačiau apstu situacijų, kai grupėje žmonių visi galvoja skirtingai. Iš šių patirčių ir gimė iniciatyva KARTU.

Jaunuoliai iniciavo renginius mokiniams, kurių metu visi kartu ugdė bendravimo įgūdžius, kad susitikimai būtų įkvepiantys, motyvuojantys veikti, padedantys sustiprinti santykius.

„Po projekto vėl galvojame apie tai, kaip gera bendrauti, dalintis ir esame įkvėpti tęsti savo idėjų įgyvendinimą kartu su programa „Europos Solidarumo Korpusas“. Esame dėkingi programai už suteiktą galimybę mokytis."
https://www.facebook.com/projektas.kartu
„Amicus Certus“
Jaunų žmonių iniciatyvinė grupė kartu su organizacija „Amicus Certus“ įgyvendino solidarumo projektą „Draugas gyvenimui“. Projekto veiklos apėmė pagalbą gyvūnų prieglaudose, paskaitų apie gyvūnų psichologiją organizavimą, visuomenės edukavimą naminių gyvūnų priežiūros temomis.

Projektas prasidėjo nuo kelių žmonių iniciatyvinės grupės, vėliau išaugo iki pastovios 18-kos žmonių komandos ir vis dar plečiasi. Šiuo projektu ne tik padedama beglobiams gyvunams, bet ir skatinamas bendruomeniškumas, stiprinama organizacija.
Panevėžio Jaunuolių dienos centras
Panevėžio Jaunuolių dienos centras įgyvendino negalią turinčių jaunuolių sugalvotą idėją – megzti ryšius ir griauti stereotipus apie neįgaliuosius kviečiant nepažįstamuosius puodelio kavos.
Jaunuolių dienos centre, įgyvendinant solidarumo projektą „Solidarumo kava“, buvo atidaryta mobili kavinė – į ją Panevėžio gyventojai ir svečiai ateina pabendrauti su negalią turinčiais jaunais žmonėmis prie nemokamo, pačių jaunuolių ruoštos kavos puodelio. Taip pat projekto dalyviai su savo ruošta kava keliauja ir į parkus, aikštes, renginius – ten vaišindami kava stengiasi megzti pokalbius su praeiviais, dalyviais.

Anksčiau užsisklendę ir individualistais buvę jaunuoliai tapo komanda, įgavo pasitikėjimo savimi ir drąsos bendrauti su kitais.
Šiaulių Didždvario gimnazija
Šiaulių Didždvario gimnazija, įgyvendinama tarptautinės savanorystės projektus, jau koordinavo daugiau kaip 100 tarptautinių savanorių.

Šiuo metu gimnazija įgyvendina „Europos solidarumo korpuso“ projektą „Volunteering for Solidarity Education“, kurio metu iš užsienio atvykę savanoriai vykdo įvairias veiklas gimnazijos radijo klube, logopedinėje mokykloje, atvirame jaunimo centre, neformaliojo ugdymo akademijoje, darželiuose ir daugiafunkciniuose centruose.

Savanorių atvykimas kuria neįkainojamą galimybę tarpkultūriniam pažinimui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
Druskininkų jaunimo užimtumo centras, klubas „Druskininkai Runners“
Druskininkų jaunimo užimtumo centre jau ilgą laiką veikiantis klubas „Druskininkai Runners“, vienijantis parkūru ir laisvuoju bėgimu besidominčius jaunuolius, nusprendė, kad laikas veikti aktyviau, praplėsti savo veiklą – taip pagerinti sąlygas su minėtomis sporto šakomis susipažinti ir kitiems. Pasinaudoję „Europos solidarumo korpuso“ programą jie įgyvendina projektą „Vienybė judant“ – organizuoja nemokamas treniruotes, edukacinę stovyklą, pasirodymų turą po įvairius Lietuvos miestus, kurio metu kuria pilnametražį filmą, parodantį, koks iš tiesų yra parkūras ir laisvasis bėgimas Lietuvoje.
Lentvario jaunimo centras
Trakų rajono jaunimas, savo bendruomenėje susidūręs su diskriminacija – pavyzdžiui, dėl amžiaus ar lyties, nusprendė imtis iniciatyvos bei ieškoti būdų šią problemą spręsti. Susibūrusi jaunimo iš Lentvario ir Rūdiškių grupė jau beveik metus vykdo projektą „Čiotkai“ – organizuoja įvairias diskusijas ir renginius, skatinančius bendruomeniškumą, supratingumą bei toleranciją. „Pradėjome vasarą, tad jaunimas organizavo sportines veiklas, pavyzdžiui, tinklinio ir krepšinio turnyrus, orientacinės šeimų varžybas. Kviesdami dalyvauti skatinome nepaisyti lyties ir amžiaus – taip atkreipdami dėmesį į lyčių ir amžiaus lygybės temą. Taip pat vyko diskusijos bei kūrybinės dirbtuvės jaunų žmonių diskriminacijos ir įgalinimo bei lyčių lygybės temomis. Žiemą iniciatyvinė grupė įgyvendino ekspromtu gimusią socialinę akciją – padarė dėžutes, į kurias žmonės galėjo sunešti nenaudojamas pirštines, kepures, šalikus, ir surinktus rūbus išdalino benamiams. Itin svarbu, kad jaunimas, iniciatyviai veikdamas, sukūrė santykį su Trakų rajono savivaldybe, atkreipė dėmesį ir į jaunų žmonių pilietiškumą.“
Europos solidarumo korpuso projektų platforma
Daugiau Europos solidarumo korpuso finansuotų projektų pavyzdžių rasi specialioje visos Europos projektų platformoje
https://youth.europa.eu/solidarity/projects/search?page=1&sort=&domain=esc2021&view=