Užpildyta sėkmingai.
Ačiū!

Prenumeruodami mūsų naujienlaiškį kiekvieną mėnesį gausite:

 

Norėtumėte gauti naujienas, skirtas:

Patirtys
Miglė
9 mėnesius savanoriavo mažame Lenkijos miestelyje, kur stengėsi padėti vietiniam jaunimui pažinti kultūras, skatino bendrauti angliškai. Grįžusi pasinaudojo įgyta patirtimi bei „Youthpass“ pažymėjimu – ir įstojo į Vilniaus universitetą. „Esu tikra, jog dirbdama ar šiaip keliaudama nebūčiau atradusi laiko ramiai pabūti ir apgalvoti save, kaip kad savanorystės metu darydavau pildydama kasdienius užrašus. Gal taip ir nebūčiau supratusi, kad mane žavi įvairios kultūros, kad noriu sieti ateitį su užsienio kalbomis.“
Irutė
6 mėnesius savanoriavo Turkijoje, kur padėjo vietinėje ligoninėje, neįgaliųjų mokykloje. „Vykdama nelabai žinojau, kas manęs laukia, bet visi iššūkiai, su kuriais susidūriau, mane užaugino. Tikslas buvo suprasti, ką noriu veikti gyvenime. Jaučiuosi prie jo priartėjusi.“
Alina
10 mėnesių savanoriavo Čekijoje, kur vietinės mokyklos vaikus mokė anglų kalbos, organizuodavo popietines veiklas, keliones, vietiniame lauko darželyje vedė rankdarbių pamokėles. „Laikas prabėgo labai greitai – bet spėjau pramokti čekų kalbos, susirasti naujų draugų, pakeliauti po gražiausias Čekijos vietas ir įgyti profesinės patirties. Vadinu tai geriausiu gyvenimo iššūkiu.“
Justina
12 mėnesių savanoriavo Bulgarijoje, kur gilino žinias apie sveiką gyvenimo būdą ir dalijosi jomis su kitais. „Kai artimieji sužinojo, kad išvyksiu į Bulgariją, klausinėjo, ar tikrai noriu, patarinėjo, kad nežiūrėčiau vietiniams į akis, visko saugočiausi. Savanoriavimo metu sulaužiau daug stereotipų, nes sutikau daug skirtingų tautybių ir charakterių žmonių. Išmokau išklausyti kitų nuomones ir nebrukti savosios kaip pačios teisingiausios.“
Kristina
8 mėnesius savanoriavo Prancūzijoje, privačiame licėjuje, kur organizavo tarpklasinę ir popamokinę veiklą 15–18 metų moksleiviams. „Organizuodavau anglų kalbos būrelius, parodas, kino klubą, kraujo donorystės akcijas, ir panašiai. Didžiausias įvertinimas yra tai, kad atsisveikinant man įteikė dovaną – licėjaus durų raktą – su pažadu, jog visada turėsiu kur sugrįžti.“
Monika
2 mėnesius savanoriavo Turkijoje, kur rūpinosi aplinkos apsauga – stengėsi prisidėti prie jūrinių vėžlių išsaugojimo. „Nuo vaikystės myliu gamtą ir esu susirūpinusi joje vykstančiais pokyčiais, kuriuos lemia žmogaus veikla. Todėl tik išgirdusi apie šį projektą, jaučiau, kad privalau dalyvauti. Išėjau iš darbo, palikau šeimą ir draugus, išvykau į iki tol visai nepažįstamą šalį. Ir to visai nesigailiu.“