Tarptautiniai jaunimo projektai atveria galimybes mokytis, keliauti, pažinti kitas kultūras ir užmegzti naujus ryšius. Tačiau tam, kad šiomis galimybėmis galėtų pasinaudoti visi jauni žmonės, nepakanka vien gero projekto sumanymo – svarbu užtikrinti, kad veiklos būtų prieinamos ir pritaikytos įvairių poreikių dalyviams. Būtent tam buvo skirti praktiniai mokymai „Pasiruošt, dėmesio, įtrauktis!“, vykę gegužės 28–29 dienomis Ukmergės rajone.
Įtrauktis tarptautiniuose jaunimo projektuose prasideda nuo požiūrio. Ji reiškia siekį sudaryti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui dalyvauti, būti išgirstam ir jaustis visaverte grupės dalimi. Erasmus+ ir Europos solidarumo korpuso programose įtrauktis ir įvairovė yra vieni svarbiausių prioritetų, todėl organizacijos vis dažniau ieško būdų, kaip į savo veiklas įtraukti mažiau galimybių turinčius jaunuolius ir geriau atliepti jų poreikius.
Mokymų metu 17-os dalyvių grupė nagrinėjo situacijas, su kuriomis gali susidurti planuodami ir įgyvendindami tarptautinius projektus. Buvo kalbama apie dalyvavimo kliūtis, prieinamumo užtikrinimą, organizacijų pasirengimą bei būdus, kaip kurti saugią ir palaikančią aplinką skirtingų poreikių jaunuoliams. Programa buvo sudaryta remiantis leidiniu „Prisijunk prie įtraukties“. Leidinyje yra pateikiami praktiniai įrankiai ir rekomendacijos organizacijoms, siekiančioms stiprinti įtrauktį tarptautinėse veiklose. Jame aptariamas visas projekto ciklas – nuo pasiruošimo ir dalyvių paieškos bei jų poreikių vertinimo iki logistikos planavimo, įtraukios mokymosi aplinkos kūrimo ir rizikų valdymo. Dalyviai pabrėžė, kad leidinys ypač naudingas tuo, jog padeda įtrauktį paversti ne teorine sąvoka, o konkrečiais praktiniais sprendimais, kuriuos galima taikyti kasdienėje organizacijų veikloje.
Pagrindinė dalyvių išvada – įtrauktis prasideda ne pirmąją projekto dieną, o nuo pirmųjų planavimo sprendimų. Dalyviai akcentavo, kad itin svarbu užtikrinti aiškią ir prieinamą komunikaciją, pateikti informaciją įvairiais formatais, sudaryti alternatyvias registracijos galimybes bei skirti pakankamai dėmesio individualių poreikių vertinimui dar prieš projektą.
Daug dėmesio buvo skirta ir logistikos planavimui. Dalyviai pabrėžė, kad organizatoriai turi iš anksto įvertinti renginių vietų prieinamumą, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygas, transporto sprendimus, pertraukų poreikį bei pasirūpinti, kad reikalingos pagalbos priemonės ar paslaugos būtų prieinamos būtent tada, kada jų reikia konkrečiam dalyviui. Taip pat buvo akcentuota, kad sprendimai neturėtų būti priimami už žmogų – svarbiausia kalbėtis ir planuoti kartu su pačiu dalyviu.
Mokymosi proceso metu dalyviai taip pat išsigrynino, kad įtrauki aplinka kuriama tada, kai programa planuojama kartu su jaunais žmonėmis, veiklos vyksta aiškia struktūra, suteikiama pakankamai laiko mokymuisi, refleksijai ir poilsiui. Buvo akcentuojama rutinos, dienos ritualų, aiškių instrukcijų bei saugios erdvės svarba. Taip pat pabrėžta, kad veiklos turėtų atskleisti žmonių stipriąsias puses, o organizatoriai neturėtų daryti prielaidų apie dalyvių gebėjimus ar poreikius.
Kalbėdami apie įtraukios mokymosi aplinkos kūrimą, mokymų dalyviai išskyrė tinkamos komunikacijos, komandos formavimo, galimybės klysti ir mokytis iš patirties svarbą. Taip pat buvo akcentuojamas bendruomeniškumo jausmas, dalyvių įsitraukimas į sprendimų priėmimą bei papildomos pagalbos priemonės, tokios kaip vertėjai, asistentai ar mentoriai, kai jų reikia.
Didelė mokymų dalis buvo skirta ne teorijai, o patyrimui. Viena įsimintiniausių veiklų tapo žygis gamtoje, kurio metu dalyviai susidūrė su įvairiais netikėtais iššūkiais ir situacijomis, atspindinčiomis tai, ką kartais patiria mažiau galimybių turintys jaunuoliai. Vėliau šios patirtys buvo aptariamos grupėse, analizuojamos ir siejamos su realiomis situacijomis tarptautiniuose projektuose. Toks mokymosi būdas leido geriau suprasti, kaip net ir nedidelės kliūtys gali paveikti žmogaus galimybes visapusiškai dalyvauti veiklose.
Praktinėse sesijose dalyviai taip pat kūrė rizikos valdymo planus, analizavo galimus scenarijus projektų metu ir vertino savo organizacijų pasirengimą priimti įvairių poreikių dalyvius. Šios užduotys padėjo pažvelgti į įtrauktį ne tik kaip į vertybę, bet kaip į konkretų pasirengimą bei atsakomybę organizuojant tarptautines veiklas.
Svarbia mokymų dalimi tapo susitikimas su kviestine pranešėja Vytaute Marija Petrauskaite iš organizacijos „Lietaus vaikai“, kuri dalijosi savo dalyvavimo Erasmus+ mokymo kursuose patirtimi bei patarimais projektų organizatoriams dėl autistiškų jaunuolių lygiaverčio įtraukimo. Dalyviai turėjo galimybę išgirsti realias istorijas, užduoti klausimus ir geriau suprasti, kokią įtaką kasdienėje veikloje gali turėti iš pirmo žvilgsnio nedideli sprendimai – nuo bendravimo būdo iki veiklų organizavimo.
Mokymai dar kartą priminė, kad įtrauktis nėra atskira projekto dalis ar papildoma užduotis. Tai kokybiško darbo su jaunimu pagrindas, padedantis užtikrinti, kad tarptautinės galimybės būtų prieinamos kuo platesniam jaunų žmonių ratui. Kuo įvairesni jaunuoliai dalyvauja tarptautinėse veiklose, tuo daugiau mokosi ne tik jie patys, bet ir visa grupė. Būtent tokios patirtys padeda kurti atviresnes bendruomenes, stiprina tarpusavio supratimą ir prisideda prie teigiamų pokyčių visuomenėje.
Mokymų metu, remdamiesi leidiniu „Prisijunk prie įtraukties!“, dalyviai parengė praktinį įtraukties Kontrolinis sąrašas, kuris gali padėti organizacijoms planuoti ir įgyvendinti tarptautinius projektus, kuriuose vietos užtenka kiekvienam jaunam žmogui.
